2020-2025 metai
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO SISTEMINIŲ POKYČIŲ BŪTINUMAS
Leidinys “Lietuvos baudžiamosios justicijos teisė: patirtis ir ateitis” 2024 m.
Mokslininkai (R. Drakšas, O. Fedosiukas, J. Prapiestis, G. Sakalauskas, G. Švedas ir kt.) ne kartą pabrėžė, kad šiandien įstatymų leidėjas, nustatydamas ar keisdamas baudžiamosios atsakomybės nuostatas, nebūtinai atsižvelgia į tai, kaip šie pakeitimai gali paveikti atsakomybės taikymo tikslingumą ir jos proporcingumą bei suvokimą, kurios padarytos veikos tikrai yra pavojingos ir kuriomis neabejotinai gali būti padaroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams, arba dėl jų gali kilti grėsmė, kad tokia žala atsiras. Beje, mūsų baudžiamosios teisės politikai vis dar būdinga nuostata, kad tik valstybė, nustatydama teisės normas, gali nurodyti savo piliečiams iš jų reikalaujamo elgesio variantus. G. Švedas dar 2006 m. taikliai pastebėjo, kad daugumos politikų požiūrį į baudžiamąją teisę ir jos galimybes apibrėžia „teisinis fetišizmas (arba simbolizmas), t. y. manymas, jog baudžiamojo įstatymo priėmimu automatiškai išsprendžiama viena ar kita socialinė problema“ (Švedas, 2006, p. 53).
Taigi šiame straipsnyje siekiama aptarti svarbesnes 2022–2023 m. atliktas BK pataisas ir atkreipti skaitytojų dėmesį į Lietuvos mokslininkų plačiau dar nenagrinėto BK normų sisteminio pokyčio būtinumą, atskleisti vis dar abejotiną įstatymų leidėjo požiūrį į teisingumo principo svarbą.
KONFIDENCIALUMO PRINCIPAS ADVOKATO VEIKLOJE IR JO RIBŲ NEAPIBRĖŽTUMAS
Šiame straipsnyje autorius nagrinėja konfidencialumo principo advokato veikloje probleminius aspektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teisės literatūroje šiai problematikai nėra skiriama daugiau dėmesio. Tik kai kurie diskutuotini konfidencialumo principo advokato veikloje aspektai buvo nagrinėti R. Drakšo monografijoje „Advokatas: veiklos pagrindai ir problemos“ bei autorių kolektyvo mokslo studijoje „Advokatūros teisė“. Pabrėžtina, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni, griežtesni elgesio standartai, todėl manytina, kad kylančios teorinės ir praktinės advokatų veiklos problemos turėtų būti vienaip ar kitaip aptartos ir išspręstos. Todėl šio straipsnio tikslas – pradėti mokslines diskusijas vertinant advokato konfidencialumo principo reikalavimus, jų prieštaringumo klausimus.
TEISINGUMO PRINCIPAS KAIP BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMO PRIELAIDA
Jurisprudencija, 2020, Nr. 27(2)
Šiame straipsnyje siūloma naujai pažvelgti į tuos atskirus teisingumo principo įgyvendinimo realizuojant baudžiamąją atsakomybę aspektus, kurie susiję su bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis), švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimu ir galimybėmis atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis). Autorius, teigdamas, kad baudžiamoji teisė yra evoliucionuojanti teisės šaka, kuri turi prisiderinti prie visuomenės raidos, iškelia du naujus diskusinius klausimus: 1. Ar bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, gali būti laikomas bausmės švelninimu?; 2. Ar teismas, pasiremdamas teisingumo principu, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą net tais atvejais, kai nuteistasis neatitinka BK 75 straipsnyje nurodytų sąlygų? Pateikdamas argumentų bei esamos mokslinės doktrinos ir teismų praktikos analizę, autorius daro išvadas, kurios gali paskatinti rimtą mokslinę diskusiją, galinčią turėti įtakos dabar egzistuojančiam požiūriui apie švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės skyrimą bei jos santykį su bausmės vykdymo atidėjimu.