Teisinės knygos
Advokatų egzaminų komisija kartu su Lietuvos advokatūra parengė elektroninį leidinį, skirtą būsimiems advokatams, besiruošiantiems advokatų kvalifikaciniam egzaminui. Lietuvos advokatūros finansuotas pavyzdžių rinkinys paruoštas egzaminų komisijos narių – teisės srities žinovų – ir yra puiki pagalbinė priemonė, kurioje egzamino dalį raštu besiruošiantys laikyti asmenys gali rasti pavyzdines advokatų kvalifikacinio egzamino užduotis bei jų sprendimus, vertintinus aukščiausiais balais.
Pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje išleista knyga „Advokatūros teisė“, kuri yra skirta advokatams ir jų padėjėjams, kitų teisinių profesijų atstovams, teisės studijų studentams, taip pat visiems žmonėms, besidomintiems advokatūros teise ir jos problematika.
Autorius supažindina skaitytoją su principinės svarbos klausimais, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas teisininkas, siekiantis atitikti advokato išsilavinimo standartą.
Leidinyje nesistengiama nuodugniai išnagrinėti visų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo straipsnių, reglamentuojančių advokatūros ir advokato veiklą. Daugiausiai dėmesio skiriama probleminiams advokatūros ir advokato veiklos klausimams, tokiems kaip advokato nepriklausomumo principas, jo reikšmė ir pavojai, kylantys nuosekliai šį principą įgyvendinant, taip pat atidžiau pažvelgta į advokato išsilavinimo ir kvalifikacijos tobulinimo klausimus.
Mokomojoje knygoje pateikiami kelių uždavinių pavyzdiniai sprendimai, kuriais siekiama studentui parodyti, kokia tvarka turi būti sprendžiami uždaviniai, kaip logiškai dėstoma jų atsakymo struktūra. Šie uždaviniai parinkti iš skirtingų (bet ne iš visų nagrinėjamų) baudžiamosios teisės bendrosios dalies temų.
Baudžiamosios teisės specialiosios dalies uždaviniai nėra sugrupuoti temomis, tačiau juos kuriant buvo pateikiamos situacijos iš įvairių tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio bylų, analizuojama teismų praktika ir probleminiai ar diskusiniai baudžiamosios teisės specialiosios dalies klausimai.
Baudžiamosios atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos atsakomybės, esmę lemia šios pagrindinės sudedamosios dalys: asmenybė, visuomenė ir valstybė. Kiekvienas žmogus yra veikiamas ne tik bendruomenės, kurioje gyvena, bet ir valstybės, kuri nustato tam tikras jo elgesio laisvės ribas. Tapusi Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos nare, Lietuva įsipareigojo paisyti šių tarptautinių organizacijų priimtų konvencijų, rezoliucijų, rekomendacijų nuostatų ir savo nacionalinius įstatymus su jomis suderinti taip, kad, realizuodama baudžiamąją atsakomybę, nepažeistų tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių.
Atsisiųsti
Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reikėtų suprasti kaip valstybės ir nepilnamečio baudžiamojo teisinio santykio realizavimo formą. Ji siejama su išsamiu nepilnamečių amžiaus, jų fizinių ir psichinių ypatumų įvertinimu. Tačiau šios atsakomybės negalima traktuoti kaip išimtinės, todėl siekiant apibrėžti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę pirmiausia būtina išnagrinėti vieną aktualiausių Lietuvos baudžiamojoje teisėje klausimų – baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos turinio apibūdinimo. Nuo to, kaip suvokiama baudžiamoji atsakomybė ir kokių teisinių priemonių sistema sudaro jos turinį, priklauso nepilnamečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tiek praktinių, tiek teorinių klausimų sprendimas. Šiuo metu Lietuvoje pastebimi skirtumai tarp daugumos baudžiamosios teisės doktrinoje pripažintos teorinės baudžiamosios atsakomybės sampratos ir susiklosčiusios teismų praktikos.
Vadovėlyje nagrinėjama nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės samprata ir prielaidos, šios atsakomybės teisinio reglamentavimo aspektai, apibūdinami nepilnamečių asmenų padaromi nusikaltimai bei jų paplitimas, pateikiama tarptautinių dokumentų reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę analizė, daug dėmesio skiriama baudžiamajame įstatyme numatytoms auklėjamojo poveikio priemonėms ir bausmėms bei jų skyrimui.
Šis vadovėlis Lietuvoje yra pirmasis išsamesnis darbas skirtas nepilnamečių baudžiamajai atsakomybei. Todėl jame analizuojamos ir aiškinamos ne tik naujojo Baudžiamojo kodekso normos, bet ir aptarta požiūrio į nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę raida Lietuvoje, Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti principai bei teorinės nuostatos.
Mokymo priemonė „Svarbesni nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai“ skirta teisės studijų atšakų „Baudžiamoji justicija“ ir „Kriminologija“ studentų ir doktorantų studijoms. Ji taip pat pravers ir studentams, studijuojantiems baudžiamąją teisę bei kriminologiją, ar kitiems, besidomintiems nepilnamečių baudžiamąja atsakomybe, asmenims. Mokymo priemonėje „Svarbesni nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai“ apibūdinami nepilnamečių asmenų padaromi nusikaltimai bei jų paplitimas, pateikiama nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės samprata bei nagrinėjamos su šia atsakomybės rūšimi susijusios praktinio bei teorinio pobūdžio problemos. Pabrėžtina, kad šioje mokymo priemonėje pateikiama plati tarptautinių dokumentų reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę analizė. Tačiau joje nėra analizuojami visi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai.
Mirties bausmės tyrimams autorius yra skyręs beveik dešimtmetį, todėl knygoje yra sukaupta ir pakankamai plačiai nušviesta (taip pat ir istoriniu aspektu) ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio valstybių patirtis tiek atsisakant šios labai diskutuotinos bausmės, taip įtvirtinant ją baudžiamuosiuose įstatymuose ir taikant. Akivaizdu, kad civilizacijos raida keičia požiūrį į mirties bausmę, jis liberalėja. Ne tik įvairiose valstybėse mažėja nusikaltimų, už kuriuos gali būti paskirta ši bausmė, – vis daugiau atsiranda valstybių (šiuo metu tokių yra maždaug pusė), kurių baudžiamieji įstatymai arba apskritai nenumato šios bausmės, arba ją sieja tik su specialiomis sąlygomis, arba jos de facto nevykdo. Mirties bausmės panaikinimo idėja, atsiradusi prieš kelis šimtmečius (Lietuvoje XIX a. pradžioje šiam klausimui dėmesį skyrė vyskupas I. Masalskis), sukėlė iki šiol esmės nesibaigiantį mirties bausmės priešininkų ir jos šalininkų ginčą, kuris – dažniausiai po padarytų labai sunkių nusikaltimų – net tose šalyse, kuriose ši bausmė panaikinta, įsiliepsnoja iš naujo. Knygos autorius daro prielaidą, kad tiek mirties bausmės priešininkų, tiek jos šalininkų argumentai iš esmės išsisėmė, nė vieniems iš jų nepavykus įrodyti priešininkus klydus. Juo labiau kad ginčijamasi galiausiai tik dėl to, ar leisti atimti gyvybę nusikaltėliui, kad būtų išvengta naujų potencialių aukų, ar nusikaltėliui gyvybės neatimti, nors tuomet išlieka tam tikra grėsmė tapti nusikaltėlio auka. Reikia sutikti su autoriumi, kad nė vienu aspektu problema iš esmės neišsprendžiama. Tai gana įdomiai atskleista analizuojant Lietuvos mirties bausmės panaikinimo kritikų pozicijas.
Lietuvoje, kaip žinoma, mirties bausmė panaikinta. Šios bausmės panaikinimas šiuo metu yra susietas ir su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais pasirašius atitinkamus tarptautinius susitarimus. Taigi mirties bausmės grąžinimui užkarda yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir Lietuvos pasirašyti bei ratifikuoti tarptautiniai dokumentai, todėl realiai bent artimiausioje ateityje į šios bausmės šalininkų reikalavimus grąžinti ją į bausmių sistemą vargu ar bus atsižvelgta.
Pripažindamas šį faktą, monografijos autorius pagrįstai kelia tokią esminę problemą: dėl mirties bausmės panaikinimo daugelio žmonių psichologinis komfortas yra sumažėjęs, nes jie mano (ir tam tikru atžvilgiu yra teisūs), kad esant mirties bausmės rizika tapti nusikaltimo auka padidėja. Todėl būtina tam tikra mirties bausmės alternatyva, kuri, tramdydama potencialų nusikaltėlį, kurtų ir piliečių saugumo jausmą.
Autorius pateikia mirties bausmės alternatyvą – laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir analizuoja jos esmę. Tai ypač reikšminga darbo dalis, Lietuvoje dar nėra buvę rimčiau diskutuota apie tai. Monografijoje vaizdžiai atskleistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo socialinis ir psichologinis sudėtingumas, iš to kylančios kančios. Jeigu ši autoriaus pozicija taptų platesnių diskusijų objektu, būtų galima tikėtis didesnio šios bausmės prevencinio poveikio tarp potencialių nusikaltėlių, kita vertus, tai gali padėti bent iš dalies atkurti pasitikėjimą baudžiamaisiais įstatymais, kaip tam tikra žmonių saugumo priemone.
Be abejo, skaitytojai ras kur kas daugiau negu čia išvardyta problemų ir autoriaus siūlomų jų sprendimų.
Taigi ši knyga gali būti naudinga ne tik studijuojantiems teisę teisėsaugos praktikams, bet ir daugeliui žmonių, kurie nori suvokti vienos iš sudėtingiausių baudžiamosios teisės problemų – mirties bausmės Lietuvoje panaikinimo pagrįstumą, taip pat kartu su autoriumi apsvarstyti šios bausmės įvairių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose perspektyvas.