R. DRAKŠAS, A. DRAKŠIENĖ “NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ”

VADOVĖLIS (antroji pataisyta ir papildyta laida) 2008 m.

Kiekvienas nepilnametis yra veikiamas ne tik bendruomenės, kurioje gyvena, bet ir valstybės, kuri nustato tam tikras jo elgesio laisvės ribas. Kartu negalima atmesti subjektyvaus paties nepilnamečio tų ribų suvokimo ir jam keliamų reikalavimų išmanymo. Taigi žmonių tarpusavio santykių reguliavimo baudžiamosios teisės normomis mechanizmas apima ir individų sąmonę, jų valią.
Baudžiamosios teisės doktrinoje teigiama, kad nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reikėtų suprasti kaip valstybės ir nepilnamečio baudžiamojo teisinio santykio realizavimo formą. Ji siejama su išsamiu nepilnamečių amžiaus, jų fizinių ir psichinių ypatumų įvertinimu. Tačiau šios atsakomybės negalima traktuoti kaip išimtinės, todėl siekiant apibrėžti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę pirmiausia būtina išnagrinėti vieną aktualiausių Lietuvos baudžiamojoje teisėje klausimų – baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos turinio apibūdinimo. Nuo to, kaip suvokiama baudžiamoji atsakomybė ir kokių teisinių priemonių sistema sudaro jos turinį, priklauso nepilnamečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tiek praktinių, tiek teorinių klausimų sprendimas. Šiuo metu Lietuvoje pastebimi skirtumai tarp daugumos baudžiamosios teisės doktrinoje pripažintos teorinės baudžiamosios atsakomybės sampratos ir susiklosčiusios teismų praktikos.
Pagal savo turinį teisinė nepilnamečio atsakomybė yra viena iš socialinės atsakomybės rūšių, ji reiškiasi įvairiomis žmogaus veiklos formomis. Individų tarpusavio santykius reguliuoja socialinės normos, paprastai leidžiančios sukurti veiksmingiausią ir veikliausią visuomenės veikimo ir raidos sistemą. Todėl vienas iš neatskiriamų visuomeninio reguliavimo elementų yra socialinė atsakomybė, t. y. įvairių poveikio priemonių sistemos, skirtos visuomeninių santykių subjektų elgesiui reguliuoti, taikymas.