Enter your keyword

R. DRAKŠAS, A. DRAKŠIENĖ

“NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ” 2007 m.

Nepilnamečių nusikaltimai – viena iš didesnių visuomenės problemų daugelyje pasaulio šalių. Šią problemą įvairiais visuomenės raidos etapais daugelį metų bandyta spręsti pačiomis griežčiausiomis priemonėmis. Sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus nusikaltę vaikai savo teisiniu statusu dažnai buvo prilyginami suaugusiems. Teisiškai ginti vaiko teises žmonija pradėjo tik XIX – XX a. Šis laikotarpis pasižymi tuo, kad buvo žengti pirmieji žingsniai vaiko teisių apsaugai. Įvairios specialistų grupės žvelgė į nepilnamečių nusikalstamumą iš savų pozicijų: pedagoginių, sociologinių, psichologinių, kriminologinių ir kt. Pažangiausios idėjos buvo realizuotos baudžiamojoje teisėje.
Šiuolaikinis baudžiamosios teisės vystymosi etapas Lietuvoje siejasi su teisinės sistemos reforma pradėta nuo pat pirmųjų mūsų valstybės atkūrimo dienų. Šioje teisės sistemos formavimo raidoje ypatingą vietą užėmė baudžiamųjų įstatymų reforma. Kartu buvo kuriama nauja baudžiamajame įstatyme numatytų poveikio priemonių nusikaltusiems nepilnamečiams koncepcija. Vienas svarbiausių jos uždavinių buvo – suderinti nacionalinę teisę su Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis ir dvišalėmis sutartimis. Visa tai leido žengti svarbų žingsnį humanizuojant ir modernizuojant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų sistemą, mažinant recidyvinį nepilnamečių nusikalstamumą.

Kita vertus, nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje faktiškai dar nėra laikoma kraštutine ultima ratio priemone, nepakankamas dėmesys skiriamas tarptautiniuose dokumentuose numatytoms alternatyvioms poveikio priemonėms – kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo institutui, baudžiamosios bylos nutraukimui ir jos pozityviam išsprendimui ikiteisminėse institucijose ir kt. Todėl manytina, kad šiuo metu būtina daugiau dėmesio skirti institucijų reformai, specialistų mokymui ir jau priimtų teisės aktų įgyvendinimo bei suderinimo užtikrinimui.

Šiandien Lietuvoje yra susiformavusi kita kraštutinė „neginčytina“ nuomonė – tam tikras mastymo stereotipas apie konfliktuojantį su įstatymu nepilnametį, jo padaromus nusikaltimus bei baudžiamojo įstatymo taikymo būtinumą. Žmonės dažnai apibūdina nepilnamečius teisės pažeidėjus kaip pavojingus ir nepataisomus asmenis, kuriuos būtina griežtai bausti ir izoliuoti specialiose auklėjimo įstaigose. Ši populistinė nuomonė kartais nesvetima ir asmenims kuriantiems bei taikantiems baudžiamuosius įstatymus. Jie teigia, kad nepilnamečių elgesį apskritai negalima aiškinti kaip nors ypatingai. Įstatymų leidėjas nustatė žemutinę baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribą, kuri yra esmine prielaida vienodam nusikalstamos veikos sudėties traktavimui.
Vertinant padėtį vis dėlto reikėtų pripažinti, kad nepilnametystės amžius nėra fatališka nusikalstamo elgesio prielaida, nes tūstančiai Lietuvos jaunuolių pergyvena sudėtingą paauglystės amžiaus tarpsnį, bet ne daugelis jų padaro Baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas. Todėl padarytų nusikalstamų veikų negalima paaiškinti ar pateisinti vien bendromis šio amžiaus tarpsnio ypatybėmis. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti analizuojant nusikalstamos veikos padarymo situaciją, kaltę, motyvus, skiriant baudžiamajame įstatyme numatytą poveikio priemonę ar atleidžiant nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės ir pan.
Vadovėlyje nagrinėjama nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės samprata ir prielaidos, šios atsakomybės teisinio reglamentavimo aspektai, apibūdinami nepilnamečių asmenų padaromi nusikaltimai bei jų paplitimas, pateikiama tarptautinių dokumentų reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę analizė, daug dėmesio skiriama baudžiamajame įstatyme numatytoms auklėjamojo poveikio priemonėms ir bausmėms bei jų skyrimui.
Šis vadovėlis Lietuvoje yra pirmasis išsamesnis darbas skirtas nepilnamečių baudžiamajai atsakomybei. Todėl jame analizuojamos ir aiškinamos ne tik naujojo Baudžiamojo kodekso normos, bet ir aptarta požiūrio į nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę raida Lietuvoje, Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti principai bei teorinės nuostatos.

Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė šiame vadovėlyje aiškinama ne tik tradiciškai vadovaujantis baudžiamosios teisės doktrina, bet ir kriminologijos mokslu. Būtent šis mokslas leidžia atidžiau pažvelgti į nepilnametį kaip baudžiamosios atsakomybės subjektą, baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų galimybes. Kriminologijos žinios parodo kokius nusikaltimus ir kodėl dažniausiai padaro nepilnamečiai, leidžia skaitytojams geriau suvokti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaidas, paaiškina įstatyme numatytų poveikio priemonių taikymo tikslingumą.

Tačiau darbe nėra išsamiai aprėpti visi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimai. Pavyzdžiui, bendrininkavimo, realiosios ir idealiosios nusikaltimų sutapčių klausimai ir pan. Nors ir labai svarbūs, jie vis dėlto gali būti paaiškinti vadovaujantis bendrąja baudžiamosios teisės doktrina. Šios problemos bus išdėstytos vėliau kituose vadovėlio leidiniuose.

Darbe sąmoningai nevengta kritinių pastabų įstatymų leidėjui, keliami diskutuotini šios temos klausimai. Manome, kad tai paskatins studijuojančiųjų diskusijas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimais. Darbe pateikti teismų praktikos pavyzdžiai padės jiems geriau suvokti sudėtingą bausmės arba auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo mechanizmą.

Nepilnameciu baudziamoji atsakomybe_vadovelis