Enter your keyword

dere

CIVILINIS TURTO KONFISKAVIMAS KAIP ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO UŽKARDYMO TEISINIS INSTRUMENTAS

Jurisprudencija, 2019, Nr. 26(1)

Straipsnyje nagrinėjama teisės aktuose vartojamų sąvokų reikšmė bei naujuose įstatymų projektuose kuriamo turto civilinio konfiskavimo probleminiai aspektai. Jame kritiškai žvelgiama į naujų įstatymų projektų autorių siekį turto civilinį konfiskavimą laikyti pagrindiniu įstatymo tikslu. Jame taip pat pabrėžiama, kad turto konfiskavimas per se kelia daug problemų administracinėje ir baudžiamojoje teisėje, bet jis bus dar problemiškesnis civiliniame procese, kuriame neturėtų būti baudžiamosios teisės kategorijų ir institutų, nepritaikytų šiam procesui. Straipsnyje siūloma apsvarstyti galimybę sukurti naują dokumentų rinkinį, kuris atitiktų konstitucinius ir tarptautinių dokumentų reikalavimus.

Skaityti

NETURTINĖS ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NETEISĖTO GYVYBĖS ATĖMIMO ASPEKTAI

Jurisprudencija, 2017 24(2)

Straipsnyje nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo, kaip valstybės požiūrio į žmogaus gyvybę išraiškos, klausimai. Jame aptariama neturtinės žalos sąvoka, pabrėžiamas būtinumas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis ne civilinės, bet baudžiamosios teisės nuostatomis, taip pat analizuojamos neturtinės žalios kompensavimo nužudymų bylose kertinės nuostatos, susijusios su objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių visuma. Autorius dėmesį sutelkia ir ties neturtinės žalos dydžio nustatymo teisinio reglamentavimo klausimais bei teismų praktika kompensuojant neturtinę žalą.

Skaityti

ATSAKOMYBĖ UŽ NETEISĖTĄ PRATURTĖJIMĄ: REGULIAVIMO TIKSLAI IR KRIMINALIZAVIMO PROBLEMOS

Jurisprudencija Nr. 2, Tomas 23, 2016

Straipsnyje nagrinėjami vieno iš labiausiai diskutuotino šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio nuostatų kriminalizavimo pagrįstumo klausimai bei jų atitikties baudžiamosios atsakomybės principams ir esminėms teisėkūros nuostatoms. Darbe pateikiami teoriniai argumentai, grindžiantys neteisėto praturtėjimo normos trūkumus, daroma išvada, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą yra tik nevykusi „kovos“ su nusikaltimais imitacija ir pavojų visuomenei keliantis esminių baudžiamosios teisės principų ignoravimas. Autoriaus nuomone, esamas teisinis neteisėto praturtėjimo sureguliavimas iš esmės pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Kartu autorius ieško atsakymo į klausimą, ar naujų veikų kriminalizavimas manipuliuojant tarptautinių dokumentų nuostatomis ir visuomenės intereso sąvoka, nerodo laipsniško teisės sistemos nuoseklumo pažeidimo bei teisinio reguliavimo nestabilumo. Teorinė straipsnio analizė grindžiama baudžiamosios teisės doktrina, baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika, taip pat oficialiosios statistikos duomenimis.

Skaityti

TEISINGUMO PRINCIPAS SKIRIANT BAUSMĘ

Baudžiamoji justicija ir verslas (recenzuojamų mokslinių straipsnių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso klausimais rinkinys). Vilnius. 2016

Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių tiek Europos, tiek ir kitų šalių baudžiamosios teisės principų. Šiandieninio pasaulio politinės realijos verčia iš naujo įvertinti šio principo, užtikrinančio žmogaus teises ir laisves įgyvendinant baudžiamąją atsakomybę, svarbą. Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos baudžiamosios teisės analizei, tačiau kai kurie baudžiamųjų įstatymų lyginamieji aspektai, autoriaus nuomone, leidžia aiškiau atskleisti šio principo turinį, jo svarbą ir reikšmę. Teisingumo principas nagrinėjamas atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, baudžiamosios teisės paradigmą – teisingumo principo įgyvendinimą, egzistuojančią teismų praktiką.

Skaityti