Enter your keyword

dereASMENS TEISIŲ GYNIMAS: PROBLEMOS IR SPRENDIMAI. MOKSLO STUDIJA (BENDRAAUTORIUS)

2014 m. gruodžio 9 d.

Skaityti

DRAKŠAS R., KURAPKA V. E., BILEVIČIŪTĖ E., MATULIENĖ S., STANKEVIČIŪTĖ S. THE CURRENT REFORMS ON FORENSIC SCIENCE: INTERNATIONAL EXPERIENCE AND FIRST STEPS IN LITHUANIA

International Journal of Academic Research Vol. 6 No. 6. 2014

DĖL KASACINIO PROCESO GALIMYBĖS PRIVATAUS KALTINIMO BYLOSE

Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai (recenzuotų mokslinių straipsnių baudžiamosios teisės, bausmių vykdymo ir baudžiamojo proceso klausimais rinkinys). Vilnius. 2014

Straipsnio tema – viena iš nagrinėjant privataus kaltinimo bylas dažnai kylančių problemų dėl kasacinės instancijos nebuvimo privataus kaltinimo bylose. Analizuodamas šią problemą autorius pateikia nemažai argumentų, pagrindžiančių galutinę išvadą, kad kai kasacinis procesas negalimas privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo metu, pažeidžiama asmens konstitucinė teisė į teisingą teismo procesą ir atimama galimybė tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus teisminėje instancijoje, kuria Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai. Autorius siūlo išspręsti analizuotą problemą pakeičiant BPK 367 straipsnį.

Skaityti

THE PRINCIPLE OF JUSTICE AND REALISATION OF CRIMINAL LIABILITY

Administratīvā un Kriminālā Justīcija Nr. 1(66), 2014

Skaityti

POŽIŪRIS Į TEISINGUMO PRINCIPO ĮGYVENDINIMĄ BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE

Lietuvos advokatūra Nr. 1 (49), 2014

Akivaizdu, kad teisingumo principo įgyvendinimu siekiama nuteisti asmenį; paskirti teisingą bausmę, kuri būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei; atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau praktika rodo, kad teisėjų dažnai abstrakčiai suvokiama bausmės paskirtis (nesvarbu kaip, bet svarbu nubausti) prasilenkia su įstatymų leidėjo sumanymu, taikant valstybinės prievartos priemones orientuoti teismus į teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą, ir vis labiau užpildo taikomą baudžiamosios teisės erdvę.

KAI KURIE BAUDIMO UŽ TURTO PASISAVINIMĄ PROBLEMINIAI ASPEKTAI

Jurisprudencija Nr. 20(1), 2013

Straipsnyje analizuojamos teorinės ir praktinės pasisavinimo problemos. Autorius pateikia savo nuomonę dėl pasisavinimo baigtumo momento ir sudėties formalumo, įrodinėdamas, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Taip pat straipsnyje vertinamos dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2008 ir 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012), kurios formavo teismų praktiką pasisavinimo bylose. Autorius daro išvadą, kad LAT turėtų aiškiai pasisakyti, jog turto pasisavinimu nebus laikoma ir asmens veikoje nebus tyčios tais atvejais, kai bendrovės vadovas (akcininkas) nesuvokė realios galimybės, kad jis gali elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Tokį nesuvokimą patvirtintų tai, kad kaltininkas absoliučiai visus „išgrynintus“ juridinio asmens pinigus panaudojo tik bendrovės interesams ir naudai gauti.

Skaityti

DRAKŠAS R., URMONAS A. ASPECTS OF IMPLEMENTATION OF THE PRINCIPLE OF THE FREEDOM OF ACTIVITIES AND INDEPENDENCE OF THE ATTORNEY-AT-LAW

Administratīvā un Kriminālā Justīcija Nr. 3 (64) 2013

DAR KARTĄ APIE VIEŠĄJĮ INTERESĄ

Verslo žinios Nr. 83/2012

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ne kartą buvo pateikta informacija apie bylas, kuriose prokuroras kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pateikti prašymą prokuratūrai, kad ši gintų tam tikrą viešąjį interesą, turi teisę valstybės institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Ne paslaptis, kad viešojo intereso gynimas teismuose taip pat dažnai užtrunka ne vienerius metus. Todėl ilgas bylų, kurios susijusios su statybomis teritorijose, įtrauktose į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypų, esančių teritorijose, įrašytose į minėtą registrą, privatizavimo teisėtumu, detaliųjų planų teisėtumu ir pan., nagrinėjimo procesas gali atsiliepti ne tik vienam ar keliems privatiems investuotojams, bet kartu tai gali būti visos valstybės svarbių projektų įgyvendinimo trukdis, ir dėl to atsiras milijoninių nuostolių. Pradėtų bylų teisminis nagrinėjimas parodo, kad pati viešojo intereso gynimo tema yra susijusi su kai kuriais iki šiol neatsakytais kontraversiškais klausimais, tačiau šiandien norėtųsi panagrinėti tik vieną iš jų, susijusį su viešojo intereso aiškios sampratos nebuvimu.

DRAKŠAS R., URMONAS A. EDUCATION REQUIREMENTS IN LITHUANIAN LAW FOR AN INDIVIDUAL WHO WISHES TO BECOME AN ADVOCATE

Administratīvā un Kriminālā Justīcija Nr. 4 (61) 2012

ДРАКШАС Р., ДРАКШЕНЕ А. НЕКОТОРЫЕ ВОПРОСЫ УГОЛОВНОЙ ОТВЕТСТВЕННОСТИ ЮРИДИЧЕСКИХ ЛИЦ

Москва: Проспект, 2012

DRAKŠAS R., DRAKŠIENĖ. A. KAI KURIE NEPILNAMEČIŲ NUSIKALSTAMUMO KONTROLĖS KLAUSIMAI

Nepriklausomos Lietuvos teisė: praeitis, dabartis ir ateitis. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius, 2012

Straipsnyje nagrinėjami nepilnamečių nusikaltimų kontrolės klausimai. Tačiau šio straipsnio tikslas nėra vien nepilnamečių nusikaltimų kontrolės turinio aiškinimas (nors kriminologijoje dėl jo ir nėra vieningos nuomonės), bet siekiama atsakyti į klausimą, ar baudžiamasis įstatymas ir jame įtvirtintos nepilnamečiams poveikio priemonės gali būti veiksmingiausia užkarda jų nusikalstamam elgesiui. Aiškinantis realias baudžiamojo įstatymo galimybes, straipsnyje konstatuojama, kad nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė traktuotina tik kaip vienas iš daugelio veiksnių, kurių tarpusavio sąveika, gali daryti pozityvų poveikį nepilnamečių elgesiui.

VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS: PRAKTIKA IR PROBLEMOS

Lietuvos advokatūra 2012 Vol. 4 (45)

Paskutiniu metu žiniasklaidoje ne kartą skambėjo informacija apie bylas, kai prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Viena iš ilgiausiai trukusių, padalijusi visuomenę į dvi stovyklas ir žiniasklaidoje įvairiausiai interpretuota byla – „nelegalios“ statybos Kuršių nerijoje. Tai tik viena garsi byla. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros duomenimis, per 2011 metus apygardų prokuratūros gavo net 15 pareiškimų, kuriuose buvo keliamos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos: Vilniaus apygardos prokuratūroje – 5, Kauno apygardos prokuratūroje – 7, Klaipėdos apygardos prokuratūroje -3. Kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo turi teisę valstybės institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Tačiau ar visada dėl viešojo intereso gynimo pagrįstai ir laiku kreipiamasi į šią instituciją. Ne paslaptis, kad šio intereso gynimas teismuose dažnai trunka ne vienerius metus dėl pareiškimuose išdėstytų aplinkybių tyrimo, visų reikalingų duomenų surinkimo, teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizės ir kt. priežasčių.

Skaityti

AR PAGRĮSTAI RIBOJAMAS JURIDINIŲ ASMENŲ, KURIE GALI BŪTI BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SUBJEKTAIS, RATAS?

Jurisprudencija Nr. 18(4), 2011

Straipsnyje analizuojamas vienas iš probleminių juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimų – išimčių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumas. Vertindamas užsienio valstybių praktiką, teorinius ir praktinius šios problemos aspektus, autorius daro išvadą, kad Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės išimtys turėtų būti koreguojamos, nustatant galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn savivaldybes, jų institucijas bei įstaigas.

Skaityti

DRAKŠAS R. „SPECIALIEJI BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI“

Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui -10 metų. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius. 2011

Skaityti

JURIDINIŲ ASMENŲ BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ- DAUGIAU KLAUSIMŲ NEI ATSAKYMŲ.

Lietuvos advokatūra Nr.3 (40), 2011

Baudžiamąją atsakomybę įmonėms bendrosios teisės valstybėse imta taikyti XIX a. viduryje. Jau tada common law sistemoje buvo sprendimų, leidusių taikyti bausmę ne vien fiziniams asmenims. Tai vadinamoji vicarious hability (pakaitinė atsakomybė) konstrukcija, kuri leidžia taikyti darbdaviui baudžiamąją atsakomybę už jam pavaldžių darbuotojų nusikaltimus. Precedentų sistemos šalyse nuo XIX a. yra paplitusi identifikacijos teorija, tapatinanti juridinio asmens vadovaujantį personalą su pačiu juridiniu asmeniu. Baudžiamajai atsakomybei Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Kanadoje įvesti pakako baudžiamojoje teisėje vartojamą asmens sąvoką traktuoti kaip apibrėžtį, taikomą ne vien fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Skaityti