Enter your keyword

dereBAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS FILOSOFINIAI ASPEKTAI

Teisė Nr. 54, 2005

Straipsnyje nagrinėjami kai kurie baudžiamosios atsakomybės filosofiniai aspektai. Tai ypač svarbu siekiant teoriškai ir iš filosofinių pozicijų pagrįsti baudžiamosios atsakomybės būtinumą ir galimumą. Autorius straipsnyje siekia atsakyti į klausimą ar už smerktinos veikos padarymą asmeniui turi atsirasti neigiamo pobūdžio pasekmės ir kas turi teisę sukelti tokias pasekmes.

Skaityti

ДРАКШЕНЕ А., ДРАКШАС Р. ОСНОВНЫЕ ЧЕРТЫ УГОЛОВНОЙ ОТВЕТСТВЕННОСТИ НЕСОВЕРШЕННОЛЕТНИХ В УГОЛОВНОМ ЗАКОНОДАТЕЛЬСТВЕ ЛИТОВСКОЙ РЕСПУБЛИКИ.

Т. 2. Москва: Юрист, 2005

JURIDINIŲ ASMENŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PROBLEMATIKA

Teisė Nr. 53, 2004

Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas Lietuvos baudžiamajame kodekse laikytinas vienu iš esminių baudžiamosios teisės aspektų. Šiame straipsnyje nagrinėjama, ar pagrįstai ir tikslingai juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė įtraukta į Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Skaityti

BAUSMĖ: BENDROSIOS TEORINĖS PROBLEMOS

Teisė Nr. 52, 2004

Straipsnyje nagrinėjamos kriminalinės bausmės bendrosios teorinės problemos. Šiame darbe iškeliamas tikslas suformuluoti Lietuvos sąlygomis priimtiniausią kriminalinės bausmės sampratą, apibūdinti bausmės paskirtį bei atsakyti į klausimą – ar valstybė turi teisę bausti nusikaltusį asmenį.

Skaityti

BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS KAIP BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS REALIZAVIMO FORMA

Teisė Nr. 50, 2004

Baudžiamojo kodekso IX skyriuje įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas – baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Šiame straipsnyje nagrinėjama baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo problematika bei atsakoma į klausimus : ar baudžiamojo poveikio priemonės gali būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir ar  pagrįstai  BK autorių pasirinkta strategija neleisti baudžiamojo poveikio priemonių skirti kartu su bausme.

Skaityti

LAISVĖS ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS BAUSMĖ PAGAL NAUJĄJĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMĄJĮ KODEKSĄ

Teisė Nr. 48, 2003

Straipsnyje nagrinėjamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos, kaip mirties bausmės alternatyvos, taikymo problemos, šios bausmės reglamentavimas naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Skaityti

BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SAMPRATOS FORMULAVIMO PROBLEMOS

Teisė Nr. 47, 2003

Straipsnyje nagrinėjamos baudžiamosios atsakomybės sampratos formulavimo problemos Lietuvoje, teorinė ir praktinė jų reikšmė. Pateikiami konkretūs baudžiamosios atsakomybės sąvokos išdėstymo siūlymai siekiant panaikinti atskleistus baudžiamosios teisės teorijos ir praktikos prieštaravimus.

Vienas iš aktualiausių Lietuvos baudžiamojoje teisėje kylančių klausimų – baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos turinio suvokimas. Nuo to, kaip suvokiama baudžiamoji atsakomybė, ir kokių teisinių priemonių sistema sudaro jos turinį, priklauso patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties ir kitų tiek praktinių, tiek teorinių klausimų sprendimas. Dabar Lietuvoje pastebima skirtumų tarp įprastai baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstamos teorinės baudžiamosios atsakomybės sampratos ir susiklosčiusios teismų praktikos. Straipsnio tikslas – suformuluoti Lietuvos sąlygomis priimtiniausią baudžiamosios atsakomybės sampratą ir pateikti  siūlymų, padėsiančių panaikinti kilusius šiuo klausimu baudžiamosios teisės teorijos ir praktikos prieštaravimus.

Skaityti

THE PROBLEM OF PUBLIC OPINION ON CAPITAL PUNISHMENT

Baltiskij juridičeskij žurnal, 2003. Nr.1

Skaityti

MIRTIES BAUSMĖS ALTERNATYVOS PROBLEMA

Teisė Nr. 44, 2002

Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, lemiančios visuomenės požiūrį j mirties bausmę, nurodoma šios bausmės alternatyvos problematika bei daroma išvada, kad dabar vienintelė galima mirties bausmės alternatyva yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybe, be kitų požymių, suponuoja kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumas nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Užtikrinti tokį saugumą yra vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių. Jam įgyvendinti kuriama nusikalstamumo, kaip socialinio reiškinio, kontrolės sistema. Didelę įtaką tam mūsų valstybėje turėjo dar 1993 m. pradėta ir dabar gerokai pasistūmėjusi į priekį kryptinga teisinės sistemos reforma. Jos gairės pakoreguotos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII- 810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“. Ši reforma glaudžiai susijusi ir su nusikalstamumo kontrolės tobulinimu, jos sistemos reforma, vykdoma dėl ekonominių, socialinių, politinių pokyčių, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų, Europos  Sąjungos ir Europos Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas. Baudžiamųjų įstatymų reforma yra sudedamoji visos teisinės sistemos reformos dalis. Prasidėjusi 1990 m., ši reforma lėmė įgyvendinimą galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK) tų nuostatų, kurių dauguma yra inkorporuotos į naująjį BK. Galiojančio BK pakeitimų esmė buvo ne vien baudžiamosios teisės normų švelninimas ar dekriminalizavimas, bet ir kai kurių baudžiamųjų nuostatų sugriežtinimas ar veikų kriminalizavimas, atvėręs baudžiamajai teisei naujas sritis ir taip suteikęs galimybę jai dar labiau plėstis. Tokios naujos sritys yra: aplinkos apsauga, narkotikai, ekonomika, elektroninis duomenų apdorojimas, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas ir kita.

Skaityti

MIRTIES BAUSMĖS ŠALININKŲ IR PRIEŠININKŲ ARGUMENTŲ FILOSOFINĖ ANALIZĖ

Teisė Nr. 41, 2001

Straipsnyje nagrinėjama mirties bausmės egzistavimo problema. Pateikiami tiek mirties bausmės šalininkų, tiek jos priešininkų argumentai, kurie yra atitinkamai sugrupuoti ir analizuojami taikant priešingybės metodą. Straipsnyje išlaikyta objektyvi nuomonė, paliekant galimybę skaitytojams patiems padaryti išvadas.

Daugelį metų netyla ginčai dėl mirties bausmės reikalingumo. Tiek jos šalininkai, tiek priešininkai išdėstė daugelį visiems jau žinomų argumentų, tačiau nei vieni, nei kiti neįrodė savo teisybės. Tai nenuostabu, kadangi požiūris į mirties bausmės reikalingumą ir argumentus, grindžiančius ar neigiančius šį reikalingumą, kiekvieno asmens yra skirtingas. Nesant absoliučiai nepaneigiamų argumentų, tik nuo paties asmens, o dar tiksliau nuo tuo metu esančių jo gyvenimo aplinkybių priklausys, kuriuos argumentus šis asmuo priims, o kuriuos atmes. Žinomi atvejai, kai kategoriškai nusiteikę prieš mirties bausmę asmenys tampa šios bausmės šalininkais įvykus nusikaltimams, kurių aukomis tapdavo šių asmenų artimieji. Negali būti vienareikšmiško požiūrio į mirties bausmę. Autorius pats būdamas mirties bausmės priešininkas visiškai pripažįsta mirties bausmės šalininkų argumentų pagrįstumą, esant atitinkamoms gyvenimo aplinkybėms. Požiūris į mirties bausmę nesiskiria nuo požiūrio į gėrį. Tai, kas yra gera, o kas bloga, kiekvienas asmuo vertina, remdamasis savo gyvenimo patirtimi, toje visuomenėje egzistuojančia morale ar kitais vien jam žinomais veiksniais.

Skaityti