MONOGRAFIJA “MIRTIES BAUSMĖ: SITUACIJA IR PERSPEKTYVOS” 2002 m.
Pateikiama skaitytojams Romualdo Drakšo monografija “Mirties bausmė: situacija ir perspektyvos” – gana ilgų autoriaus apmąstymų ir vertinimų rezultatas. Mirties bausmės tyrimams autorius yra skyręs beveik dešimtmetį, todėl knygoje yra sukaupta ir pakankamai plačiai nušviesta (taip pat ir istoriniu aspektu) ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio valstybių patirtis tiek atsisakant šios labai diskutuotinos bausmės, taip įtvirtinant ją baudžiamuosiuose įstatymuose ir taikant.
Akivaizdu, kad civilizacijos raida keičia požiūrį į mirties bausmę, jis liberalėja. Ne tik įvairiose valstybėse mažėja nusikaltimų, už kuriuos gali būti paskirta ši bausmė, – vis daugiau atsiranda valstybių (šiuo metu tokių yra maždaug pusė), kurių baudžiamieji įstatymai arba apskritai nenumato šios bausmės, arba ją sieja tik su specialiomis sąlygomis, arba jos de facto nevykdo.
Mirties bausmės panaikinimo idėja, atsiradusi prieš kelis šimtmečius (Lietuvoje XIX a. pradžioje šiam klausimui dėmesį skyrė vyskupas I. Masalskis), sukėlė iki šiol esmės nesibaigiantį mirties bausmės priešininkų ir jos šalininkų ginčą, kuris – dažniausiai po padarytų labai sunkių nusikaltimų – net tose šalyse, kuriose ši bausmė panaikinta, įsiliepsnoja iš naujo. Knygos autorius daro prielaidą, kad tiek mirties bausmės priešininkų, tiek jos šalininkų argumentai iš esmės išsisėmė, nė vieniems iš jų nepavykus įrodyti priešininkus klydus. Juo labiau kad ginčijamasi galiausiai tik dėl to, ar leisti atimti gyvybę nusikaltėliui, kad būtų išvengta naujų potencialių aukų, ar nusikaltėliui gyvybės neatimti, nors tuomet išlieka tam tikra grėsmė tapti nusikaltėlio auka. Reikia sutikti su autoriumi, kad nė vienu aspektu problema iš esmės neišsprendžiama. Tai gana įdomiai atskleista analizuojant Lietuvos mirties bausmės panaikinimo kritikų pozicijas.
Lietuvoje, kaip žinoma, mirties bausmė panaikinta. Šios bausmės panaikinimas šiuo metu yra susietas ir su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais pasirašius atitinkamus tarptautinius susitarimus. Taigi mirties bausmės grąžinimui užkarda yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir Lietuvos pasirašyti bei ratifikuoti tarptautiniai dokumentai, todėl realiai bent artimiausioje ateityje į šios bausmės šalininkų reikalavimus grąžinti ją į bausmių sistemą vargu ar bus atsižvelgta.
Pripažindamas šį faktą, monografijos autorius pagrįstai kelia tokią esminę problemą: dėl mirties bausmės panaikinimo daugelio žmonių psichologinis komfortas yra sumažėjęs, nes jie mano (ir tam tikru atžvilgiu yra teisūs), kad esant mirties bausmės rizika tapti nusikaltimo auka padidėja. Todėl būtina tam tikra mirties bausmės alternatyva, kuri, tramdydama potencialų nusikaltėlį, kurtų ir piliečių saugumo jausmą.
Autorius pateikia mirties bausmės alternatyvą – laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir analizuoja jos esmę. Tai ypač reikšminga darbo dalis, Lietuvoje dar nėra buvę rimčiau diskutuota apie tai. Monografijoje vaizdžiai atskleistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo socialinis ir psichologinis sudėtingumas, iš to kylančios kančios. Jeigu ši autoriaus pozicija taptų platesnių diskusijų objektu, būtų galima tikėtis didesnio šios bausmės prevencinio poveikio tarp potencialių nusikaltėlių, kita vertus, tai gali padėti bent iš dalies atkurti pasitikėjimą baudžiamaisiais įstatymais, kaip tam tikra žmonių saugumo priemone.
Be abejo, skaitytojai ras kur kas daugiau negu čia išvardyta problemų ir autoriaus siūlomų jų sprendimų.
Taigi ši knyga gali būti naudinga ne tik studijuojantiems teisę teisėsaugos praktikams, bet ir daugeliui žmonių, kurie nori suvokti vienos iš sudėtingiausių baudžiamosios teisės problemų – mirties bausmės Lietuvoje panaikinimo pagrįstumą, taip pat kartu su autoriumi apsvarstyti šios bausmės įvairių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose perspektyvas.
