Enter your keyword

Mirties bausmės alternatyvos problema

Teisė Nr. 44, 2002


Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, lemiančios visuomenės požiūrį j mirties bausmę, nurodoma šios bausmės alternatyvos problematika bei daroma išvada, kad dabar vienintelė galima mirties bausmės alternatyva yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Teisingą, darnią pilietinę visuomenę ir teisinę valstybe, be kitų požymių, suponuoja kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumas nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Užtikrinti tokį saugumą yra vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių. Jam įgyvendinti kuriama nusikalstamumo, kaip socialinio reiškinio, kontrolės sistema. Didelę įtaką tam mūsų valstybėje turėjo dar 1993 m. pradėta ir dabar gerokai pasistūmėjusi į priekį kryptinga teisinės sistemos reforma. Jos gairės pakoreguotos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII- 810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“. Ši reforma glaudžiai susijusi ir su nusikalstamumo kontrolės tobulinimu, jos sistemos reforma, vykdoma dėl ekonominių, socialinių, politinių pokyčių, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų, Europos  Sąjungos ir Europos Tarybos reikalavimus bei rekomendacijas. Baudžiamųjų įstatymų reforma yra sudedamoji visos teisinės sistemos reformos dalis. Prasidėjusi 1990 m., ši reforma lėmė įgyvendinimą galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK) tų nuostatų, kurių dauguma yra inkorporuotos į naująjį BK. Galiojančio BK pakeitimų esmė buvo ne vien baudžiamosios teisės normų švelninimas ar dekriminalizavimas, bet ir kai kurių baudžiamųjų nuostatų sugriežtinimas ar veikų kriminalizavimas, atvėręs baudžiamajai teisei naujas sritis ir taip suteikęs galimybę jai dar labiau plėstis. Tokios naujos sritys yra: aplinkos apsauga, narkotikai, ekonomika, elektroninis duomenų apdorojimas, terorizmas, organizuotas nusikalstamumas ir kita.